|
2012 metų AB "Panevėžio energija" investicijų planas
|
Eil. Nr.
|
Objekto pavadinimas
|
Planuojama
objekto vertė,
tūkst. Lt
|
Investicijos
2012 m.,
tūkst. Lt
|
Trumpa objekto charakteristika
|
|
1.
|
GAMYBA
|
|
|
|
|
|
Panevėžys
|
|
|
|
|
1.1.
|
Panevėžio RK-1 modernizavimas
|
19000
|
278
|
Mediena kūrenami katilai 16 MW, ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris
|
|
1.2.
|
Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą
|
12000
|
600
|
12 MW vandens šildymo katilas, kuras -biokuras
|
|
|
Zarasų ŠTR
|
|
|
|
|
1.1.
|
Dusetų katilinės rekonstrukcija
|
1100
|
700
|
1MW Vandens šildymo katilas, kuras -biokuras
|
|
|
Rokiškio ŠTR
|
|
|
|
|
1.1.
|
Rokiškio RK kelių ir aikštelių rekonstrukcija
|
450
|
450
|
|
|
1.2.
|
Rokiškio RK cheminio vandens valymo cecho rekonstrukcija
|
1650
|
1650
|
Našumas 25 m3/val.garui ir 20m3/val termofikaciniam vandeniui
|
|
1.3.
|
Mechaninių dirbtuvių pastato rekonstrukcija
|
1000
|
150
|
|
|
|
Pasvalio ŠTR
|
|
|
|
|
1.1.
|
Ąžuolyno katilinės rekonstrukcija
|
90
|
90
|
100 kW ir 130kW Vandens šildymo katilas, kuras-dujos
|
|
|
Viso gamybai:
|
35290
|
3918
|
|
|
|
Tame skaičiuje gamyboje struktūriniai fondai:
|
|
1614
|
|
| |
|
|
|
|
|
2.
|
PERDAVIMAS
|
|
|
|
|
|
Panevėžio miestas ir rajonas
|
|
|
|
|
2.1.
|
Šilumos trasos nuo ŠK-66 iki ŠK-69 modernizacija
|
2500
|
2500
|
ilgis 524 m
|
|
|
Viso Panevėžio mieste ir rajone:
|
2500
|
2500
|
|
|
|
Kėdainių ŠTR
|
|
|
|
|
2.1.
|
Šilumos trasų modernizavimas Kėdainiuose
|
2293
|
500
|
ilgis 1119 m
|
|
2.2.
|
Šilumos tiekimo sistemų Kėdainiuose ir Vilainiuose sujungimas
|
4000
|
3300
|
|
|
2.3.
|
Šilumos trasos nuo ŠK-14 iki ŠK-15 rekonstrukcija (Žydų g.)
Kėdainių m.
|
320
|
320
|
ilgis 148,8 m
|
|
|
Viso Kėdainių ŠTR:
|
6613
|
4120
|
|
|
|
Rokiškio ŠTR
|
|
|
|
|
2.1.
|
Šilumos trasos nuo boilerinės Nr.2 iki ŠK-104 modernizavimas
|
1584
|
70
|
ilgis 754 m
|
|
|
Rokiškyje
|
|
|
|
|
2.2.
|
Rokiškio raj. Bajorų k. šilumos tiekimo sistemos modernizavimas
|
1920
|
183
|
ilgis 1878 m., Šilumos punktai. - 7 vnt.
|
|
|
Viso Rokiškio ŠTR:
|
3504
|
253
|
|
|
|
Kupiškio ŠTR
|
|
|
|
|
2.1.
|
Kupiškio m. šilumos tiekimo sistemos modernizavimas
|
2632
|
200
|
ilgis 844 m; Šilumos punktai - 26 vnt.
|
|
|
Viso Kupiškio ŠTR:
|
2632
|
200
|
|
|
|
Zarasų ŠTR
|
|
|
|
|
2.1.
|
Zarasų m. šilumos tiekimo sistemos modernizavimas
|
3594
|
3000
|
Šilumos tinklų rekonstrukcija - 814 metrai, 3 boilerinių panaikinimas, šilumos punktai - 130 vnt.
|
|
|
Viso Zarasų ŠTR:
|
3594
|
3000
|
|
|
|
Viso perdavimui:
|
18843
|
10073
|
|
|
|
Tame skaičiuje perdavime struktūriniai fondai:
|
|
2509
|
|
| |
|
|
|
|
|
3.
|
BENDRŲJŲ POREIKIŲ INVESTICIJOS
|
1301
|
1301
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
Iš viso:
|
55434
|
15292
|
|
|
|
Tame skaičiuje struktūriniai fondai:
|
|
4123
|
|
Pastaba: Negavus struktūrinių fondų paramos, investicijos atskiriems projektams nebus daromos arba daromos mažesne apimtimi.
APLINKOSAUGA
Vykdant LR aplinkos apsaugos ministerijos norminius ir teisės aktus, Bendrovė planingai investuoja daug lėšų, įgyvendindama aplinkosaugines priemones. Griežtėjant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams išmetamiems į atmosferą ir atvirus vandens telkinius teršalams, Bendrovė jau įgyvendino nemažai projektų, mažinančių aplinkos taršą.
Pasinaudojant Europos Sąjungos parama, atlikta Kėdainių ŠTR Akademijos ir Šlapaberžės katilinių rekonstrukcijos.
2008 m. Akademijos katilinėje sumontuoti du vandens šildymo katilai (kiekvieno šiluminė galia 1,25 MW), kuriuose deginamas atsinaujinantis biokuras - šiaudai, įrengtas šiaudų sandėliavimui kuro ūkis. Užbaigus Akademijos katilinės rekonstrukciją, sumažėjo anglies dioksido (CO2), sieros dioksido ( SO2 ) išmetimai į atmosferą ( 2008 m. SO2 išmesta 6,619 t, o 2009 m. - 0,9666 t) . Lyginant su 2008m. skalūnų alyvos deginimas sumažėjo 5 kartus.
Šlapaberžės katilinės rekonstrukcijos metu vietoj skalūnų alyvą deginančių katilų įrengti du vandens šildymo katilai (kiekvieno našumas 0,5 MW) kūrenami malkomis. Atlikus rekonstrukciją sumažėjo skalūnų alyvos pelenų ir sieros dioksido išmetimai į atmosferą.
Įgyvendinant efektyviam kuro panaudojimo šilumos gamybai technines priemones, Panevėžio Elektrinės katilinėje 2009 m. sumontuoti du nauji modernūs didelio efektyvumo garo katilai (vieno našumas 4,0 t/val., 13 bar.). Po atliktos rekonstrukcijos sumažėjo kuro ( gamtinių dujų) sąnaudos ir santyknai išmetamų į atmosferą teršalų kiekis.
Požeminio geriamos kokybės vandens taupymui bei paviršinių vandens telkinių užterštumo mažinimui Panevėžio Elektrinės katilinėje 2009 m. sumontuota moderni vandens paruošimo šilumos gamybai ir termofikacinių tinklų papildymui sistema. Rekonstravus cheminį vandens paruošimą, sumažės vandens nuotekų kiekis į lietaus kanalizaciją , tuo sumažės ir teršalų kiekis, išleidžiamas į miesto lietaus nuotekų tinklą. Pirminio vandens sunaudojimas taip pat sumažės, bus taupoma šilumos energija, nebus naudojama kenksminga ir pavojinga cheminė medžiaga sieros rūgštis. Iki rekonstrukcijos per metus šios cheminės medžiagos buvo sunaudojama iki 10,0 t.
2009 m. Bendrovė nutraukė taršios kuro rūšies - akmens anglies naudojimą. Atsisakyta akmens anglies deginimo Joniškėlio mokyklos, Joniškėlio ir Kaplių gyvenviečių katilinėse, kuriose akmens anglis pakeista biokuru- malkomis. Šepetos, Gudžiūnų, Šlapaberžės ir Tiskūnų katilinėse šilumos gamybai naudojams tik biokuras .
Rokiškio RK ir Noriūnų RK pradėta naudoti nauja biokuro rūšis - grūdų sėlenų granulės.
Vietinio kuro - medienos panaudojimas
  
1997 m. Kupiškio ŠTR Noriūnų katilinėje atlikta rekonstrukcija: akmens anglis buvo pakeista į medžio atliekas.
1997 m. Pasvalio rajone Narteikių gyvenvietės katilinėje atlikta rekonstrukcija: vietoje dyzelinių degalų deginami šiaudai. Joniškėlio ir Mokyklos katilinėse akmens anglis pakeista medienos malkomis.
1998 m. Rokiškio rajone, Bajorų gyvenvietės katilinėje buvo atlikta rekonstrukcija: įrengti du vandens šildymo katilai, kūrenami medienos atliekomis.
1998 m. tvarkant Zarasų šilumos tinklų rajono ūkį, ir, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, buvo rekonstruota mazutu kūrenamos Zarasų miesto katilinės Nr.4 boilerinė, pertvarkytas katilinės Nr. 1 kuro ūkis. Brangus krosninis kuras pakeistas mazutu.
2001 m. Subačiaus katilinėje buvo pastatytas naujas vandens šildymo katilas UT-500, kūrenamas medienos atliekomis. Mažų katilų kuras pakeistas į medieną.
2001 m. sumontavus garo katilui 7 MW galios pakurą medienos kurui, Rokiškio katilinėje pradėtos kūrenti medienos atliekos.
2001 m. Zarasų rajono Užtiltės gyvenvietės katilinėje atlikta rekonstrukcija. Pastatytas naujas katilas, mazutas pakeistas į medieną.
2003 m. atlikta Rokiškio RK garo katilo Nr.3 rekonstrukcija. Sumontuota 7,0 MW našumo medienos deginimo pakura.
2003 m. Zarasų RK-4 pastatytas 4,0 MW našumo vandens šildymo katilas, kūrenamas mediena.
2008 m. rekonstruota Kėdainių rajono Akademijos gyvenvietės katilinė, įrengiant du 1,25 MW galios naujus biokuro katilus (deginančius šiaudus) su pagalbiniais katilinės įrenginiais. Naudotas didesnę žalą aplinkai darantis kuras (skalūnų alyva), pakeista į vietinį kurą- šiaudus.
2008 m. rekonstruota Kėdainių rajono Šlapaberžės gyvenvietės katilinė, įrengiant du po 0,5 MW galios naujus biokuro katilus. Naudotas didesnę žalą aplinkai darantis kuras (skalūnų alyva) po katilinės rekonstrukcijos pakeistas į vietinį kurą - malkas.
2008 m. rekonstruota Rokiškio rajoninė katilinė. Rekonstrukcijos metu esamas DKVR 10/13 7 MW galios, mazutu kūrenamas katilas pritaikytas naudoti biomasės kurą, išplėstas medžio kuro ūkis (kuro padavimo bei sandėliavimo įrengimai), įrengti nauji garo/vandens šilumokaičiai, leidžiantys biokuro katiluose pagamintą šilumą perduoti termofikaciniam vandeniui.
Automatizuotų katilinių įrengimas
Tai šiuolaikiškos, modernios, be prižiūrinčio personalo dirbančios katilinės. Rekonstravus Liūdynės (Panevėžio r.) ir Josvainių (Kėdainių r.) katilines, sumažėjo darbuotojų skaičius, bei kuro, elektros, vandens sunaudojimas. Šilumos nuostoliai sumažėjo beveik du kartus. Įrengus vietines dujines katilines Panevėžyje Tinklų g., Janonio g., atsisakyta neracionaliai naudojamų didelio diametro šilumos tinklų.2003 m., atsisakant operatyvinio personalo, automatizuotos Pajiešmenių ir Mikoliškio (Pasvalio r.) gyvenviečių katilinės.
2003 m. mažinant nuostolius garo tinkluose, įrengta vietinė dujinio kuro "Panevėžio duona" katilinė
Decentralizacija
Esant nuostolingam šilumos tiekimui Vainikų ir Kunionių ( Kėdainių r.) gyvenvietėse, 1999m. bendrovė priėmė sprendimą decentralizuoti šių gyvenviečių šilumos tiekimo sistemas.
Nuo 2003/2004 m. šildymo sezono pradžios decentralizuotas neekonomiškas Pagirių ir Krakių (Kėdainių r.) gyvenviečių aprūpinimas šilumos energija.
Elektros energijos gamyba
  
2001 m. Panevėžio RK-1 įdiegtas kombinuotas elektros ir šilumos gamybos ciklas, siekiant efektyviau išnaudoti garo katilus bei mažinti šilumos energijos sąnaudas. Pastatyti du garo turbogeneratoriai, kurių bendra galia yra 2,5 MW. Katilinėje pagaminta elektra naudojama saviems poreikiams, o tai sumažina šilumos energijos gamybos sąnaudas.
2008 m. AB„Panevėžio energija“ baigė įgyvendinti termofikacinės elektrinės (TE) statybos projektą. 35 MW galingumo TE per metus galės pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 220 GWh elektros energijos. Kombinuoto ciklo, dujomis kūrenamos termofikacinės elektrinės bendras kuro panaudojimo efektyvumas energijos gamybai viršys 86 proc.
Atliekinės šilumos panaudojimas
Kėdainiuose įgyvendintas projektas, kurio dėka AB”Lifosa” gamybos procese išsiskirianti ir naudingai nepanaudojama šiluma buvo nukreipta į naujai sumontuotą įrangą ir šiuo metu naudojama miesto šildymui.
Kapitalinis vamzdynų remontas
  
Bendrovė kiekvienais metais yra priversta didinti šilumos tinklų remonto darbų apimtis, nes jau virš 100 km tinklų yra daugiau nei 25 metai. Šilumos nuostolių mažinimui didelę reikšmę turi kapitalinis vamzdynų remontas. Keičiant vamzdynus naujais, su geresne šilumine izoliacija, klojant juos bekanalio paklojimo būdu, prailginamas jų eksploatavimo laikas, mažėja šilumos nuostoliai, bei sąnaudos šilumos gamybai.
Modernizacija
Katilinių modernizavimas automatizuojant katilus palengvina personalo darbą ir garantuoja bendrovės nepriekaištingą šilumos tiekimo paslaugą.
Atlikta Panevėžio RK–1 garo katilo B25–15 GM valdymo priemonių rekonstrukcija padidino katilo darbo patikimumą, pagerino degimo kokybę, o tuo pačiu sumažino teršalų, išmetamų į atmosfrą, kiekį. Pastatytos dažnuminės pavaros pūtimo ir traukos ventiliatoriuose leido sutaupyti 20-30 proc. katilo sunaudojamos elektros energijos.
Atliktos Panevėžio RK–2 vandens katilų Nr.5 ir Nr.3 atliktos modernizacijos: pakeistos katilo valdymo priemones su didesniu automatizavimo laipsniu. Parinktas optimalus katilo degiklių skaičius bei degiklio rekonstrukcija užtikrina geresnę degimo kokybę, padidėja katilo naudingo veiksmo koeficientas, bei katilo darbo saugumas.
2004 m. Panevėžio RK-1 modernizuoti cheminio vandens valymo įrenginiai, panaudojant pažangias automatizuoto vandens cheminio ir mechaninio valymo technologijas.
  
2005 m. Panevėžio RK-1 sumontuotas naujas 16 MW galio vandens šildymo katilas.
2009 m. Panevėžio elektrinės katilinėje įvykdytos dvi rekonstrukcijos. Katilinėje pastatyti du nauji po 4 t/h garo katilai ir įrengta nauja cheminio vandens paruošimo sistema.
Pastaraisiais metais Panevėžio mieste garo poreikis smarkiai sumažėjo, jo tiekimas tapo nuostolingas. Garo katilai buvo didelio našumo ir techniškai nepritaikyti mažo garo kiekio gamybai. Katilai buvo skirti aprūpinti garu pramonės vartotojus mieste bei tenkinti katilinės savus poreikius. Šiuo metu garo panaudojimas reikalingas katilinės saviems technologiniams poreikiams tenkinti, skysto kuro ūkio reikmėms, vandens paruošimo sistemos darbui, elektrinės paleidimo poreikiams tenkinti.
Rekonstruoti senąją cheminio vandens valymo sistemą buvo būtina, nes Panevėžio elektrinės katilinės cheminio vandens paruošimo įrengimai nebeatitiko techninių ir ekonominių reikalavimų. Mažėjant karšto vandens naudojimui „atvira“ sistema Panevėžio mieste, esamas įrengimų našumas buvo per didelis, todėl dirbant minimaliais apkrovimais jų eksploatacija buvo neekonomiška.
Panevėžio miesto šilumos ūkio perspektyvos
Naujos ekonominės sąlygos verčia įvertinti esamą miesto šilumos ūkio padėtį ir nustatyti šio ūkio perspektyvas, analizuoti koks ūkis turi būti rinkos ekonomikos sąlygomis. Tai galima padaryti paruošiant miesto strateginį šilumos tinklų vystymo planą, kuris reikalauja aukštos kvalifikacijos, patirties ir objektyvumo. Panevėžio miesto šilumos tinklų vystymo strateginio plano ruošimui parama buvo gauta iš PHARE programos, tarpininkaujant Lietuvos VĮ ’’Energetikos agentūra’’. Lėšų šiam darbui atlikti skyrė Danijos vyriausybė per Danijos energetikos agentūrą. Danijos konsultacinė kompanija ‘’COWI’’, bendradarbiaudama su AB ’’Panevėžio šilumos tinklai’’ specialistais paruošė planą, kurį 2000 11 15 sprendimu Nr. 11-3 patvirtino Panevėžio miesto taryba, pasirinkdama vidutinės apimties rekonstrukcijos strategijos variantą. Šilumos tinklų strateginio vystymo plane numatyta Panevėžio miesto šilumos ūkio perspektyva dvidešimčiai metų.
  
Vidutinės apimties rekonstrukcijos strategijoje išdėstyti principiniai pakeitimai miesto šilumos ūkyje. Siūloma pakeisti pagrindinę įrangą vienoje iš rajoninių katilinių ( Panevėžio RK-1 ). Joje rekomenduojama pakeisti esamus katilus, tinklo siurblius, įrengti naujus mažesnio našumo vandens paruošimo įrengimus, įdiegti naują katilinės valdymo sistemą. Naujos technikos, modernių valdymo priemonių įdiegimas bei kitas katilinių darbo efektyvesnis organizavimas sudarys sąlygas sumažinti aptarnaujančių darbuotojų skaičių.
Esminius pakeitimus siūloma įgyvendinti ir vartotojams. Rekomenduojama pakeisti karšto vandens ruošimo sistemą iš ‘’atviros’’ į ‘’uždarą’’. Tai būtų daroma kiekviename pastate modernizuojant šilumos punktą, įrengiant vandens ruošimo šildytuvus, šildymo sistemos reguliavimo mazgus, cirkuliacinius karšto vandens ir šildymo sistemos siurblius bei reguliatorius, automatinio valdymo įrangą. Visa tai sudarytų prielaidas tolimesniam pastatų šiluminės įrangos tvarkymui – termostatinių ventilių prieš radiatorius sumontavimui, radiatorių išskiriamos šilumos kiekio daviklių įrengimui. Atsirastų didesnė paskata gyventojams mažinti savo būstų šilumos nuostolius.
Sumontavus naują šilumos mazgą pastate pagerės tiekiamos šilumos pasiskirstymas namo butuose, temperatūra patalpose bus automatiškai reguliuojama priklausomai nuo lauko temperatūros ir paros laiko, karštas vanduo bus tiekiamas pagal nustatytą gyventojams pageidaujamą temperatūrą tam tikram paros laikui. Po tokių rekonstrukcijų vartotojai galės sutaupyti apie 15 proc. dabartinių šilumos poreikių, nepabloginant komforto sąlygų. Šilumos vartotojų ir gamintojų sutaupymai leis mažinti bendras energijos sąnaudas, o tai susilpnins (arba sušvelnins) neigiamą energetinio ūkio poveikį gamtai.
|
.
Klientų savitarnos portalas
