2019 metų naujienų archyvas

Atsinaujinanti energija Panevėžyje

2019 09 04

Prieš 56 metus Panevėžio mieste buvo pradėta vystyti centralizuoto šilumos tiekimo sistema. Augant miesto pramonei ir didėjant gyvenamųjų namų kvartalams, didėjo šilumos poreikis, plėtėsi šilumos ūkis.

Šiandien Panevėžio miesto vartotojams šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos tiekimo įmonė AB „Panevėžio energija“. Didžiausia centralizuotos šilumos vartotojų grupė yra gyventojai, suvartojantys 73 proc. pagamintos šilumos. Metinis šilumos poreikis siekia 390 GWh. Pastaruoju metu apie 80 proc. vartotojams tiekiamos šilumos yra pagaminama nuosavuose šilumos šaltiniuose (katilinėse), likusi šilumos dalis perkama iš nepriklausomo šilumos gamintojo. Eksploatuojamų šilumos tinklų ilgis sudaro 135 km.

AB „Panevėžio energija“ ir toliau siekia centralizuoto šilumos tiekimo plėtros ir pritaria su energetika bei klimato kaita susijusiems tikslams, mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinant atsinaujinančiųjų išteklių panaudojimą šilumos gamyboje.

Mieste atliekamos šilumos tinklų rekonstrukcijos, kurių metu seni susidėvėję vamzdynai yra keičiami naujais. Atnaujinti vamzdynai mažina šilumos nuostolius tinkluose – mažėja gaminamos šilumos kiekis, mažėja naudojami energetiniai ištekliai, o kartu ir teršalų išmetimai į aplinką. Nuo 2013 metų renovuota daugiau nei 17 km šilumos tinklų Panevėžio mieste. Šilumos nuostoliai tinkluose sumažėjo nuo 17 proc. (2013 m.) iki 15 proc. (2018 m.).

Plečiant biokuro naudojimą, diegiant naujas technologijas, rekonstruota Panevėžio miesto katilinė. Pastatyti nauji katilai ir ekonomaizeriai sumažino šilumos gamybos sąnaudas, importuojamo kuro kiekį (gamtines dujas). Rekonstravus miesto katilinę, nuo 2013 iki 2018 metų biokuro panaudojimas šilumos gamyboje padidėjo nuo 28 iki 56 proc.

Keisdama iškastinio kuro naudojimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais (biokuru), bendrovė prisideda prie globalaus aplinkosauginio rezultato, siekiant sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.Atsisakant gamtinių dujų, naudodami biokurą, per penkerius metus mieste šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – CO₂ (anglies dioksidas) išmetimai sumažėjo nuo 83 tūkst. tonų iki 42 tūkst. tonų. Investicijų dėka bendrovė sutaupė 41 tūkst. apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekį, kurių vertė siekia daugiau nei 1 mln. eurų.

2019 metais pradėtas eksploatuoti naujas 10 MW galios biokuru kūrenamas katilas, o 2020 metais pastatytas dar vienas tokios pat galios katilas leis biokuro panaudojimą padidinti iki 88 proc. Atsinaujinančių išteklių panaudojimas šilumos gamyboje sumažins CO₂ išmetimus į atmosferą – iki 8 tūkst. tonų per metus.

Darnios energetikos ateitį galima sieti tik su novatoriškais sprendimais ir investicijomis, kurioms šiai dienai svarbi paskata yra ES finansavimas. 2013–2018 metais įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus projektus, AB „Panevėžio energija“ į miesto šilumos ūkį investavo daugiau nei 19 mln. eurų, iš jų – 7,6 mln. eurų sudarė ES parama.

Teisingi sprendimai ir investicijos šilumos ūkyje prisidėjo prie efektyvios šilumos gamybos, kuri leido sumažinti šilumos kainą vartotojams. 2012–2018 metais vidutinė šilumos kaina Panevėžyje sumažėjo 24 proc.

Centralizuotas šildymo būdas tampa patrauklus, kai nereikia rūpintis kuru, nereikia kūrenti, prižiūrėti ir remontuoti įrenginių, kai užtikrinama gaisrinė sauga ir sukuriama švaresnė aplinka. Kasmet vis daugiau naujų vartotojų, įvertinę šildymo išlaidas naudojantis įvairiais šildymo būdais, jungiasi prie miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Panevėžyje toliau bus vykdoma centralizuoto šilumos tiekimo plėtra ir modernizavimas, apimantis šilumos tinklų atnaujinimą bei didesnes biokuro panaudojimo galimybes šilumai gaminti. Panevėžyje ir toliau bus išlaikomas vykdomos energetikos politikos tęstinumas, įgyvendinant Lietuvos nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslus, siekiant atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo, prisidedant prie ES energetikos ir klimato kaitos bei oro taršos mažinimo tikslų. Tai leis užtikrinti panevėžiečiams sveiką gyvenamąją aplinką.

Centralizuoto šilumos tiekimo sėkmės projektai Panevėžyje:

Panevėžio miesto katilinės rekonstrukcija 2012 m. Pastatyti du po 8 MW galios biokuro katilai ir 4 MW galios ekonomaizeris, kurie sumažino CO₂ išmetimus iki 16 tūkst. tonų per metus.
3 MW galios ekonomaizerio įrengimas Panevėžio katilinėje 2017 m. CO₂ teršalų kiekis į aplinką sumažėjo 2,5 tūkst. tonų per metus.
Panevėžio miesto katilinės rekonstrukcija 2016 m. Pastatytas 12 MW galios biokuro katilas leido sumažinti CO₂ išmetimus iki 15,7 tūkst. tonų per metus.
Panevėžio miesto katilinės rekonstrukcija 2019 m. Pastatytas 8 MW galios biokuro katilas ir 1,8 MW galios ekonomaizeris, sumažinantys iki 7 tūkst. tonų CO₂ teršalų mieste.