2023 metai

AB „Panevėžio energija“: kelias į tvarumą per energetinės krizės kalnelius

2023 01 25

www.delfi.lt, Tvari Lietuva, 2023 m. sausio 25 d., Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

 

Ekonomiškumas, patogumas, saugumas, švari aplinka – tai centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) privalumai, kuriuos dabar įvertina ne tik daugiabučių namų gyventojai, bet ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai, kurie puikiai suskaičiuoja, kad įsirenginėti nuosavas katilines, rūpintis kuru ir jį sandėliuoti, prižiūrėti, remontuoti, atėjus laikui, keisti katilus, samdyti tam specialiai apmokytą personalą ir dar turėti nuolatinį gaisro pavojų yra gerokai brangiau, nei vartoti centralizuotai tiekiamą šilumą.
 
„Šiandien plačiai išplėtoti centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklai ir galimybė šilumą gaminti naudojant atsinaujinančius energijos išteklius šalies miestuose sudaro puikias galimybes pasinaudoti šios energetinės infrastruktūros teikiamais privalumais, ne tik apsirūpinant šiluma, bet ir sprendžiant globalias klimato kaitos problemas“, – sako AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.
 
Aukštaitijos bendrovė sistemingai investuoja į atsinaujinančios energijos technologijas ir įrangą: biokuro katilus, saulės elektrines, ekonomaizerius. Tik pažangių investicijų rezultatas ne visuomet atsispindi klientų sąskaitose. Europą pernai užklupusi ir tebesitęsianti energetinė krizė į neregėtas aukštumas pašokdino kuro kainas ir tuo pačiu sukėlė nemalonių emocijų bangą, gaunantiems sąskaitas už šildymo paslaugas.
 
Valdo didžiulį šilumos ūkį
AB „Panevėžio energija“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri eksploatuoja šilumos gamybos ir tiekimo įmones didžiulėje viso regiono teritorijoje, skirtinguose miestuose ir rajonuose: Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų.
 
 
Apie 70 proc. šilumos yra pagaminama bendrovės katilinėse, bet dalis šilumos superkama ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Nepriklausomai, kiek kokiame mieste kainuoja pagaminti ir patiekti šilumą, visoms regiono savivaldybėms nustatoma vienoda šilumos kaina.
 
Šilumos gamintojų konkurencija ir bendruomenės lūkesčiai gauti kuo pigesnę šildymo paslaugą, visada skatina energetikus gaminti šilumą kuo mažesnėmis sąnaudomis. Todėl per pastaruosius metus AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse pastatė biokuro katilus su kondensaciniais ekonomaizeriais. Tai leido bendrovei atsisakyti brangaus iškastinio kuro, o biokuro panaudojimą padidinti iki 80-90 proc. Mažinant priklausomybę nuo iškastinio importuojamo kuro, ne tik sumažėjo deginamų gamtinių dujų kiekis katilinėse, bet atitinkamai mažėjo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką.
 
Dar vienas ekologinis bendrovės sprendimas – įrengti dūmų valymo įrenginiai. Taip mažinami į aplinkos orą išmetamų kietųjų dalelių kiekiai.

 

„Visi šie sprendimai – rekonstruotos katilinės, įdiegti pažangiausių technologijų šilumos gamyboje įrenginiai, pastatyta saulės jėgainė elektros energijos gamybai bei atnaujinti šilumos tiekimo vamzdynai – bendrovei suteikia galimybę efektyviai naudoti energetinius išteklius ir siekti mažesnės šilumos kainos“, – teigia AB „Panevėžio energija“ gamybos direktorius Rolandas Bitcheris.
 
Energetinės krizės įtaka šilumos kainai
2021 m. spalį AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina buvo tik 4,70 ct/kWh (be PVM), tačiau 2022 metais kilusi pasaulinė energetinė krizė kelis kartus išaugino kuro kainas, tad išaugo ir šilumos kaina.
 
„Kuras lemia apie 80 procentų visos šilumos kainos, tad kai brangsta kuras, neišvengiamai kyla ir šilumos kaina. Pernai biokuras ir gamtinės dujos brango iki 300 procentų, elektros energijos kainos buvo šoktelėjusios dar daugiau“, – situaciją komentavo AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.
 
Aukštaitijos gyventojams šilumos kainą didino ir AB „Lifosa“ veiklos sustabdymas. Iš šios įmonės, kuri sustabdyta dėl karo Ukrainoje, AB „Panevėžio energija“ anksčiau pirkdavo šilumą ir tiekdavo ją Kėdainių miesto vartotojams. Dėl sankcijų sustabdžius „Lifosos“ gamyklą „Panevėžio energija“ buvo priversta trūkstamą energijos kiekį pagaminti pati. Bet deginant gamtines dujas ar dyzeliną Kėdainių katilinėje pagaminta šiluma tapo brangesnė.
 
Tad dėl visų nepalankių aplinkybių 2022 metų lapkritį šiluma „Panevėžio energija“ klientams kainavo jau 9,58 ct/kWh.
Visgi, Aukštaitijos centralizuotos šilumos vartotojų situacija nėra kažkuo ypatinga. Lietuvoje jie išlieka tarp mažiausiai už šilumą mokančių miestų. 2023 m. sausio mėnesį tarp 49 šalies šilumos tiekimo įmonių pagal šilumos pigumą AB „Panevėžio energija“ yra vienuolikta. Beje, aukcionuose pingant biokurui ir dujoms šilumos kainos jau irgi pasuko mažėjimo linkme. AB „Panevėžio energija“ klientams nuo sausio 1 d. šiluma kainuoja 9,31 ct/kWh (be PVM).
 
„Tendencija tokia, kad mažesniuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Pasvalys, Zarasai ar Kupiškis, kur nedaug daugiabučių namų, verslo centrų, šilumos kaina paprastai būna didesnė, nei didmiesčiuose, kurie turi daugiau vartotojų. Mūsų bendrovė savo mažesnių miestų ar rajonų klientams užtikrina žemesnę nei vidutiniškai rinkoje stebima šilumos kainą“, – sakė P. Diksa.
 
 
 
Ateityje – energetinio efektyvumo didinimas
Aukštaitijos šilumos gamintojai negyvena šia diena. Krizės ateina ir praeina, o ilgalaikiai AB „Panevėžio energija“ tikslai padeda ne tik sukurti prielaidas šilumos kainos stabilizavimui, bet ir prisideda klimato kaitos bei oro taršos mažinimo tikslų.
Plėtodama saulės elektrinių projektus, AB „Panevėžio energija“ 2023 metais įrengs keturias naujas 487 kW bendros galios saulės elektrines Kėdainiuose, Rokiškyje, Zarasuose, Panevėžyje.
 
Siekiant šilumos gamybos proceso techninio optimizavimo tarp dviejų Panevėžio miesto katilinių, 2023 metais Panevėžio elektrinės katilinėje bus pastatytas naujas dujomis kūrenamas 13 MW galios vandens šildymo katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu. Esant nedideliam šilumos poreikiui, naujas katilas galės dirbti mažesne galia ir leis efektyviau išnaudoti esamus biokurą naudojančius katilus, o kartu ir sumažinti gamtinių dujų vartojimą.
 
Išnaudodama vieną novatoriškiausių būdų šilumą paversti elektros energija, 2023 metais bendrovė planuoja pastatyti 105 kW nominalios galios Organinio Renkino ciklo (ORC) įrenginį Rokiškio miesto katilinėje. ORC technologija leis išnaudoti biokuru gaminamą šilumą ir papildomai gaminti elektros energiją, kuri bus panaudota bendrovės reikmėms.
 
2008 m. bendrovės pastatyta ir pradėta eksploatuoti 35 MW elektrinės ir 34 MW šiluminės galios termofikacinė jėgainė šiuo metu dalyvauja Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir, susidarius palankioms supirkimo kainoms, iš gamtinių dujų pagaminta elektros energija parduodama „Nord Pool“ elektros biržoje. AB „Panevėžio energija“ planuoja modernizuoti Panevėžio termofikacinę elektrinę, pastatant biokuro garo katilą ir panaudojant esamą 9,5 MW galios garo turbiną. Biokuru pagaminta elektros energija būtų parduodama elektros biržoje, o proceso metu susidariusi šiluma būtų tiekiama į miesto centralizuotus šilumos tinklus. Modernizavus elektrinę, didėtų atsinaujinančių išteklių panaudojimas, mažėtų neigiamas poveikis aplinkai ir priklausomybė nuo gamtinių dujų.
 
 
Tvarumas – ir vartotojų rūpestis
Kalbant apie tvarumą, tai ką savo veiklos planuose numato ir daro energetikai, yra tik viena medalio pusė. Tvarumą, kaip gamtinių išteklių tausojimą, galima susieti su sąmoningu ir atsakingu šilumos energijos vartojimu buityje. O tai priklauso nuo centralizuoto šildymo vartotojų, jų sprendimų.
 
Tvarumas – ir vartotojų rūpestis Kalbant apie tvarumą, tai ką savo veiklos planuose numato ir daro energetikai, yra tik viena medalio pusė. Tvarumą, kaip gamtinių išteklių tausojimą, galima susieti su sąmoningu ir atsakingu šilumos energijos vartojimu buityje. O tai priklauso nuo centralizuoto šildymo vartotojų, jų sprendimų.
 
CŠT sistema suteikia galimybę vartotojui apsirūpinti šiluma pigiausiu būdu, o siekiant mažesnių sąskaitų, gyventojai turėtų pasirūpinti, kad šilumos suvartojimas sumažėtų ir jų name. Tam reikia atlikti daugiabučio namo renovaciją.
 
„Padidinus daugiabučių namų energinį naudingumą, mažėja šilumos poreikis, kartu mažėja ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba – mažiau sudeginama kuro, mažėja aplinkos oro tarša, prisidedama prie klimato kaitos mažinimo – mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į aplinką“, – teigia AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.
 
Geriausi rezultatai tausojant šilumą pasiekiami įgyvendinus kompleksinę namo renovaciją, kada atnaujinamas šilumos punktas, pakeičiami vamzdynai, apšiltinamos sienos, stogas bei įgyvendinamos kitos energetinį efektyvumą didinančios priemonės.
 
AB „Panevėžio energija“ duomenimis, per praėjusį 2021–2022 m. šildymo sezoną gyventojai už buto šildymą nerenovuotame daugiabučiame name Panevėžyje vidutiniškai mokėjo 45 proc. daugiau nei tokio pat ploto buto gyventojai naujame ar modernizuotame name. Atitinkamai buvo didesni šilumos suvartojimai – nerenovuotuose namuose per šildymo sezoną buvo suvartota apie 98 kWh šilumos kvadratiniam metrui šildyti, o naujuose ar modernizuotuose – tik 68 kWh/m2.
 
Taupymui ribų nėra
Šiandien dalis Panevėžio daugiabučių gyventojų permoka už šildymą dėl nusidėvėjusių šilumos punktų. Panevėžyje dar likę daugiabučiai, kuriuose karštas vanduo iki šiol tiekiamas atvira sistema: kai tas pats vanduo naudojamas ir karštam vandeniui buityje, ir pastatų šildymo sistemose patalpų šildymui.
 
 
Panevėžyje dar yra 143 daugiabučiai namai su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą. Taip pat šiuose namuose yra padidinta apsiplikimo aukštos temperatūros karštu vandeniu rizika, o dėl aukšto karšto vandens slėgio padidėja butų santechninės įrangos gedimų ir avarijų rizika.
 
Modernizuotas arba atnaujintas šilumos punktas, atskirus jo komponentus pakeitus į automatizuotus, įrengus valdymo automatiką, gali nustatyti į butus teikiamos šilumos grafikus: šildymo ir karšto vandens temperatūrą nakties, darbo dienų ar savaitgalio režimus. Taip butai šildomi tik tiek, kiek reikia pagal lauko oro temperatūrą, o šilumos energija vartojama efektyviai. Įrengta šilumos sistemų balansavimo įranga suteikia galimybę tolygiai reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje, ir užtikrina, kad visas namo patalpas pasiekia vienodas šilumos kiekis. Tai leidžia išvengti problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje nepakankamai šyla.
 
Automatizuoto šilumos punkto įrengimas, namo vidaus šilumos ir karšto vandens sistemų sutvarkymas bei kitos įdiegtos energinio efektyvumo didinimo priemonės suteikia galimybę gyventojams taupyti šilumą, komfortiškiau gyventi ir sulaukti mažesnių sąskaitų už šildymą.
 
Siekiant gyventojų energijos vartojimo efektyvumo didinimo, valstybė kaskart teikia paramas daugiabučių renovacijos kaštams kompensuoti (daugiau informacijos www.apva.lt), todėl gyventojai ir pastatų valdytojai turėtų labiau rūpintis energijos suvartojimo mažinimu ir neatidėliojant ruošti ir teikti paraiškas valstybės paramai gauti.

Tiesioginė straipsnio nuoroda https://www.delfi.lt/tvarilietuva/verslas-pranesa/ab-panevezio-energija-kelias-i-tvaruma-per-energetines-krizes-kalnelius.d?id=92349217

 



Atnaujinta 2023-02-21 10:45:44