Naujienos

Vietiniai ištekliai – pigesnė šiluma ir didesnis energetinis saugumas

Nuoseklios AB „Panevėžio energija“ investicijos į vietinius energijos išteklius leidžia užtikrinti vienas iš mažiausių šilumos kainų Lietuvoje ir drauge mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro. Bendrovė, modernizuodama šilumos gamybą, stiprina tiek ekonominį, tiek energetinį regiono saugumą.

AB „Panevėžio energija“ kryptingai investuoja į biokuro panaudojimo plėtrą, šilumos gamybos modernizavimą ir atliekinės šilumos panaudojimą, taip užtikrindama patikimą tiekimą ir įsitvirtindama tarp bendrovių, šilumą tiekiančių pigiau nei šalies vidurkis.

Vienos mažiausių šilumos kainų Lietuvoje

„Esame tarp konkurencingiausias kainas Lietuvoje užtikrinančių bendrovių. Tokie rodikliai pasiekiami dėl nuoseklių investicijų į efektyvesnę šilumos gamybą ir vietinių kuro šaltinių – ypač biokuro – naudojimą”, – sako AB „Panevėžio energija” generalinis direktorius Tomas Jukna. 

Bendrovės tiekiamos centralizuotos šilumos kainos yra vienos žemiausių Lietuvoje. 2024–2025 m. šildymo sezono metu AB „Panevėžio energija“ nustatyta kaina vidutiniškai siekė 6,8 ct/kWh – tai mažiau nei šalies vidurkis, kuris tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 7,4 ct/kWh (be PVM). Šį šildymo sezoną Bendrovės kas mėnesį tvirtinama šilumos kaina visada patenka tarp dešimties mažiausių iš penkiasdešimties Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamų šilumos tiekėjų kainų.

Modernizacija ir efektyvumas šilumos gamyboje

Bendrovės centralizuoto šilumos tiekimo sistema – tai Panevėžio termofikacinė elektrinė, 37 bendrovės šilumos gamybos šaltiniai ir virš 265 km tinklų. Šia sistema AB „Panevėžio energija“ per metus tiekia apie 750 000 MWh šilumos. Ilgalaikės Bendrovės investicijos į šilumos gamybos technologijų modernizavimą ir tinklų rekonstravimą, didina tiekimo efektyvumą ir mažina šilumos nuostolius tinkluose.

„Modernizuojant katilines, atnaujinami arba montuojami nauji biokuro įrenginiai, dūmų kondensaciniai ekonomaizeriai, pažangūs automatizavimo sprendimai ir dūmų valymo įranga, įrengiamos bei saulės fotovoltinės jėgainės, taip padidinant atsinaujinančių šaltinių dalį šilumos gamyboje. Tokie sprendimai ne tik pagerina gamybos efektyvumą, didina tiekimo patikimumą, bet ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro”, – teigia T. Jukna.

Atliekinė šiluma – papildomas vietinis šilumos šaltinis

Svarbi šildymo sistemos dalis yra atliekinės šilumos panaudojimas. Tokia šiluma susidaro kaip šalutinis produktas pramonės ir gamybos procesuose, tačiau dažnai lieka nepanaudota ir tiesiog išleidžiama į aplinką. AB „Panevėžio energija” šią šilumą superka iš šilumos gamintojų – pramonės įmonių ir panaudoja centralizuotam pastatų šildymui.

Tai leidžia mažinti tradicinių kuro šaltinių poreikį, didinti šilumos gamybos tvarumą, tuo pačiu didina sistemos efektyvumą ir sumažina kuro sąnaudas, o tai turi tiesioginę teigiamą įtaką galutinei šilumos kainai vartotojams.

Energetinis saugumas ir nepriklausomybė nuo importo

Didinant vietinių šilumos šaltinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį, Bendrovė prisideda prie nacionalinio tikslo – mažinti priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų ir kito iškastinio kuro. Lietuvos šilumos sektoriuje biokuro ir kitų vietinių šaltinių dalis šilumos gamyboje ilgainiui didėja, todėl regioninės centralizuotos sistemos tampa atsparesnės išorės kainų svyravimams ir tiekimo rizikoms.

Šiandien iškastinis kuras – gamtinės dujos, nesieringas mazutas ir dyzelinas – sudaro mažiau nei 11 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro struktūros.

„Per pastaruosius 10 metų iškastinio kuro suvartojimas šilumos gamyboje sumažėjo beveik 6 kartus, per 20 metų – net 15 kartų. Mūsų tikslas – iki 2029 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos gamybos kuro struktūroje padidinti iki ne mažiau kaip 95 proc. Ateities investicijas Bendrovė taip pat kryptingai nukreips į projektus, kurie leis atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie tvaresnių šilumos gamybos sprendimų“, – sako T. Jukna.

Vienas reikšmingiausių Bendrovės energetinio saugumo stiprinimo projektų regione – naujas kogeneracinis blokas, naudosiantis atsinaujinančius energijos išteklius. Jo statybos prasidės jau šiais metais. Pradėjus veikti šiai jėgainei, reikšmingai didės biokuro naudojimas šilumos gamybai ir aus vietinė elektros energijos generacija, drauge ir šalies energetinis saugumas.