2026 metai

Tomas Jukna: vietiniai atsinaujinantys ištekliai leidžia miestams kvėpuoti švariau ir mokėti mažiau

Vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai keičia ne tik šilumos gamybą, bet ir miestų gyvenimo kokybę. Mažesnė oro tarša, konkurencingos kainos ir didesnis energetinis saugumas – tai rezultatai, kuriuos jau šiandien mato AB „Panevėžio energija“ vartotojai. Apie kryptingą perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių, investicijas ir ateities planus kalbamės su Bendrovės generaliniu direktoriumi Tomu Jukna.

– Kodėl atsinaujinantys energijos ištekliai šiandien tampa prioritetu centralizuotame šilumos ūkyje?

Klimato kaitos iššūkiai, keliami ambicingi Europos Sąjungos ir nacionaliniai tikslai skatina spartų energetikos sektoriaus transformavimą. Todėl ir mūsų ilgalaikės veiklos strategijos pagrindą sudaro šilumos ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Centralizuotas šilumos tiekimas leidžia dideliu mastu naudoti vietinius atsinaujinančius išteklius ir greitai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Šiandien daugiau nei 89 proc. visos šilumos Bendrovėje pagaminame iš atsinaujinančių energijos išteklių, daugiausia biokuro. 

Tai reiškia mažesnį poveikį aplinkai, stabilesnes šilumos kainas ir didesnį energetinį saugumą gyventojams.

– Gyventojams vis dar kyla klausimų dėl biokuro tvarumo. Kaip į juos atsakytumėte?

Dažnai skeptišką požiūrį lemia nuomonė, kad biokuro gamybai yra kertami miškai. Todėl svarbu aiškiai pasakyti – biokuro gamybai nėra naudojami subrendę, sveiki medžiai. Daugiausia naudojamos miško kirtimo, medienos apdirbimo liekanos, kurios anksčiau paprasčiausiai būdavo paliekamos pūti.

Šiandien šios liekanos pakeičia importuojamas dujas ar mazutą, o modernūs biokuro įrenginiai leidžia reikšmingai sumažinti oro taršą.

– Kaip atsinaujinančių išteklių naudojimas atsispindi šilumos kainose?

Vietinis biokuras yra pigesnis už importuojamą kurą, o nuoseklios investicijos į modernias technologijas leidžia gaminti šilumą efektyviau 

Be to, plėsdami biokuro panaudojimą galime amortizuoti šilumos kainų šuolius, kuriuos lemia iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos brangimas.

Bendrovės vartotojai atsinaujinančių išteklių naudą jaučia tiesiogiai. 2024–2025 m. šildymo sezono metu mūsų tiekiamos šilumos kaina vidutiniškai siekė apie 6,8 ct/kWh, kai šalies vidurkis buvo apie 7,4 ct/kWh. Šį šildymo sezoną irgi išliekame tarp mažiausias kainas užtikrinančių šilumos tiekimo bendrovių Lietuvoje. 

– Kaip per pastaruosius metus pasikeitė iškastinio kuro vaidmuo šilumos gamyboje? 

Pokytis – labai ryškus. Bendrovėje per 10 metų iškastinio kuro suvartojimas sumažėjo beveik 6 kartus, o per 20 metų – net 15 kartų. Šiandien jis sudaro mažiau nei 11 proc. viso mūsų naudojamo kuro.

Tai leidžia būti gerokai atsparesniems tarptautinių rinkų kainų svyravimams ir užtikrinti didesnį stabilumą vartotojams.

– Kokie pagrindiniai projektai padės dar labiau didinti atsinaujinančių išteklių dalį?

Vienas svarbiausių projektų – naujo kogeneracinio bloko, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius, statyba Panevėžyje. Pradėjus jam veikti, reikšmingai didės vietinė elektros gamyba ir viso regiono energetinis saugumas.

Šios jėgainės gaminama elektros energija ne tik sumažins naudojamos elektros šilumos gamyboje kainą, bet ir iš elektros veiklos gautas pelnas mažins šilumos kainą vartotojams.

Taip pat Panevėžyje  planuojame biokuro garo katilo įrengimą, kuris dar labiau sumažins iškastinio kuro poreikį.

– Koks ilgalaikis Bendrovės tikslas atsinaujinančių energijos išteklių srityje?

Mūsų tikslas – iki 2029 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos gamybos kuro struktūroje padidinti iki ne mažiau kaip 95 proc. Tai kryptinga strategija, kuri reiškia mažesnę taršą, didesnį energetinį saugumą ir tvaresnę šilumos sistemą miestams ir jų gyventojams.