Dienolaipsniai DL yra tam tikro periodo (laikotarpio) trukmės ir jo šaltumo matas, naudojamas techniniuose skaičiavimuose lyginant energijos suvartojimą šildymui.
Labiausiai pastatų šildymo sąnaudas įtakoja klimatinės aplinkybės, todėl tame pačiame pastate skirtingais mėnesiais (ar kitais laikotarpiais) šildymui sunaudojami skirtingi šilumos kiekiai. Kad galėtume lyginti skirtingų pastatų šilumos poreikius ar įvertinti įdiegtų šilumą taupančių priemonių efektyvumą, naudojami dienolaipsniai, paskaičiuojami norimo laikotarpio trukmę (matuojamą paromis) dauginant iš to paties laikotarpio vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo:
DL = z x (tv – tiš),
kur: z – periodo trukmė, paromis;
tv – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C (Lietuvos sąlygomis temperatūra yra prilyginta +18 °C);
tiš – lauko oro temperatūros vidurkis per skaičiuojamąjį periodą, °C.
Pavyzdžiui, turime du vienodos trukmės, bet skirtingos vidutinės lauko oro temperatūros (+80C ir –20C) mėnesius:
1 mėnuo: (18°C – 8°C) x 30 parų (periodo trukmė) = 300 DL (dienolaipsnių);
2 mėnuo: (18°C –(– 2°C) x 30 parų (periodo trukmė) = 600 DL (dienolaipsnių).
Kadangi šilumos suvartojimas yra proporcingas lauko oro temperatūrai, galima apytiksliai teigti, kad tas pats pastatas 2-uoju periodu suvartos (600/300)x100 = 200% (du kartus) daugiau energijos toms pačioms patalpoms šildyti už 1-ąjį periodą, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą įtakojančių pasikeitimų (pvz.: atitvarų renovacija, šilumos punkto atnaujinimas, individualaus reguliavimo naudojimas ir pan.).
Skirtingų pastatų būklę, atnaujinimo ar naujų įpročių sąlygotus šilumos sunaudojimo pokyčius galima lyginti, naudojant kitą parametrą: kWh/m²/DL. Kol pastatai iš esmės nepakeičiami ar ženkliai nepakinta jų gyventojų įpročiai, minėtas dydis labiau tinka atskirų pastatų būklei ar priežiūros kokybei palyginti:
Pavyzdžiui, du realūs pastatai iki sistemų bei atitvarų atnaujinimo prie skirtingų mėnesio vidutinių temperatūrų:
2017 lapkritis (tiš= +3,9⁰C; DL=423)
Dainavos g. 29 – 0,035 kWh/m²/DL
Klaipėdos g. 116 – 0,028 kWh/m²/DL
2018 vasaris (tiš= –6,5⁰C; DL=686)
Dainavos g. 29 – 0,035 kWh/m²/DL
Klaipėdos g. 116 – 0,028 kWh/m²/DL
Kaip matyti, lauko oro temperatūra nelabai įtakoja konkretaus pastato lyginamąjį su dienolaipsniais siejamą parametrą, bet žymi, jog Klaipėdos g. 116 namas mažiau imlus šilumai.
Tie patys pastatai po sistemų bei atitvarų atnaujinimo:
2018 gruodis (tiš= –1,2⁰C; DL=595)
Dainavos g. 29 – 0,025 kWh/m²/DL
Klaipėdos g. 116 – 0,020 kWh/m²/DL
Iš šio pavyzdžio matyti ženklus abiejų pastatų lyginamųjų parametrų pagerėjimas bei imlumo šilumai skirtumo išlikimas.