Investicinė politika

Atgal

 

Aplinkosauga

Bendrovė, vykdydama veiklą bei vadovaudamasi aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, siekia didinti energijos gamybos ir tiekimo efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, taikyti  taršos prevenciją, mažinti iškastinio kuro naudojimą, aplinkos taršą bei poveikį klimato kaitai.

Bendrovės katilinėse išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagamintam šilumos kiekiui 2023 m. sudarė 0,048 tCO2e/MWh.


Vietinio kuro - medienos - panaudojimas

1997 m. Kupiškio ŠTR Noriūnų katilinėje atlikta rekonstrukcija: akmens anglis pakeista į medžių atliekas.
 
1997 m. Pasvalio rajone Narteikių gyvenvietės katilinėje atlikta rekonstrukcija: vietoje dyzelinių degalų deginami šiaudai. Joniškėlio ir Mokyklos katilinėse akmens anglis pakeista medienos malkomis.
 
1998 m. Rokiškio rajono Bajorų gyvenvietės katilinėje buvo atlikta rekonstrukcija: įrengti du vandens šildymo katilai, kūrenami medienos atliekomis.
 
1998 m. tvarkant Zarasų šilumos tinklų rajono ūkį ir siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, buvo rekonstruota mazutu kūrenamos Zarasų miesto katilinės Nr.4 boilerinė, pertvarkytas katilinės Nr. 1 kuro ūkis. Brangus krosninis kuras pakeistas mazutu.
 
2001 m. Subačiaus katilinėje buvo pastatytas naujas vandens šildymo katilas UT-500, kūrenamas medienos atliekomis. Mažų katilų kuras pakeistas į medieną.
 
2001 m. sumontavus garo katilui 7 MW galios pakurą medienos kurui, Rokiškio katilinėje pradėtos kūrenti medienos atliekos.
 
2001 m. Zarasų rajono Užtiltės gyvenvietės katilinėje atlikta rekonstrukcija. Pastatytas naujas katilas, mazutas pakeistas į medieną.
 
2003 m. atlikta Rokiškio RK garo katilo Nr.3 rekonstrukcija. Sumontuota 7,0 MW našumo medienos deginimo pakura.
 
2003 m. Zarasų RK-4 pastatytas 4,0 MW našumo vandens šildymo katilas, kūrenamas mediena. 
       
2008 m. rekonstruota Kėdainių rajono Akademijos gyvenvietės katilinė, įrengiant du 1,25 MW galios naujus biokuro katilus (deginančius šiaudus) su pagalbiniais katilinės įrenginiais. Naudotas didesnę žalą aplinkai darantis kuras (skalūnų alyva) pakeistas į vietinį kurą - šiaudus. Rekonstravus katilinę, sumažėjo anglies dioksido (CO2), sieros dioksido ( SO2) išmetimas į atmosferą.
 
2008 m. rekonstruota Kėdainių rajono Šlapaberžės gyvenvietės katilinė, įrengiant du po 0,5 MW galios naujus biokuro katilus. Naudotas didesnę žalą aplinkai darantis kuras (skalūnų alyva) po katilinės rekonstrukcijos  pakeistas į vietinį kurą - malkas. Atlikus rekonstrukciją sumažėjo skalūnų alyvos pelenų ir sieros dioksido išmetimai  į atmosferą.
 
2008 m. rekonstruota  Rokiškio rajoninė katilinė. Rekonstrukcijos metu esamas DKVR 10/13 7 MW galios, mazutu kūrenamas katilas pritaikytas naudoti biomasės kurą, išplėstas medžio kuro ūkis (kuro padavimo bei sandėliavimo įrengimai), įrengti nauji garo/vandens šilumokaičiai, leidžiantys biokuro katiluose pagamintą šilumą perduoti termofikaciniam vandeniui.
 
2009 m. Bendrovė nutraukė taršios kuro rūšies - akmens anglies naudojimą. Atsisakyta akmens anglies deginimo Joniškėlio mokyklos, Joniškėlio ir Kaplių gyvenviečių katilinėse, kuriose akmens anglis pakeista biokuru – malkomis. Šepetos, Gudžiūnų, Šlapaberžės ir Tiskūnų katilinėse  šilumos gamybai naudojamas tik biokuras.
 
2012 m. rekonstrukcijos metu Zarasų katilinėje  pastatytas naujas 4 MW galios vandens šildymo katilas ir 1,3 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, naudojamas kuras mazutas pakeistas į biokurą. Modernizavus Zarasų RK pasiekti du pagrindiniai tikslai – energijos gamybos efektyvumo padidinimas naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir žalos aplinkai sumažinimas. 
 
2012 m. modernizuota Panevėžio katilinė (RK-1). Pastatyti du  nauji garo katilai (galia – 16 MW) ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Pastačius naujus katilus, mažėja mazuto poreikis  nuo 12500 t/m iki 9000 t/m  ir gamtinių dujų poreikis nuo 19000 mln. nm3/m iki 15635 mln. nm3/m. Dėl mažesnio mazuto bei gamtinių dujų sunaudojimo sumažės šilumos gamybos savikaina, kuro deginimo metu išmetami teršalai: SO2 – nuo 514,50 t/m iki 370,44 t/m, V2O5 – nuo 2,00  t/m iki 1,44 t/m , CO2 – nuo 63048 t/m iki 43355 t/m.
 
2015 m. rekonstruota Rokiškio katilinė. Rekonstrukcijos metu išmontuotas esamas mazutu kūrenamas katilas ir įrengti du po 5,0 MW galios vandens šildymo katilai, deginantys smulkintą medieną. Sumontuotas 2,5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, kuris papildomai leis gauti iki 25 proc. šilumos iš išeinančių dūmų. Katilinės teritorijoje įrengtas dengto tipo biokuro sandėlis. Rekonstravus katilinę, mažės  šilumos gamybos sąnaudos, iš dalies  keisis kuro struktūra gaminant šilumą, didės biokuro naudojimas.  Įgyvendinus projektą, per metus į aplinką bus išmetama iki 2,7 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2), nei kūrenant  katilus mazutu.
 
2016 m.  rekonstruota  Zarasų katilinė. Rekonstrukcijos metu  išmontuotas mazutu kūrenamas katilas, pastatyti du nauji 1,5 ir 2,5 MW galios biokuro katilai bei 0,97 MW šilumos galios degimo produktų kondensacinis ekonomaizeris, atlikti kiti katilinės rekonstrukcijos darbai. Rekonstravus katilinę, mažės  šilumos gamybos sąnaudos, į aplinką bus išmetama iki 1,12 tūkst. tonų mažiau anglies dvideginio (CO2). Visa šiluma katilinėje  dabar bus gaminama deginant biokurą.  
 
2016 m. modernizuota Panevėžio katilinė RK-1. Katilinėje pastatytas naujas 12 megavatų galios vandens šildymo katilas, sumontuota technologinė įranga, pastatyti dūmų valymo ir šalinimo sistemos, įrengta dengta biokuro sandėliavimo aikštelė. Sumontavus biokuru kūrenamą katilą, mažės šilumos gamybos sąnaudos, nes mažės deginama gamtinių dujų kiekis, mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių teršalų išmetimas į aplinką.
 
2017 m. įgyvendintas projektas „Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas Panevėžio RK-1“ – prie esamo biokuru kūrenamo katilo įrengtas 3 MW šilumos galios degimo produktų kondensacinis ekonomaizeris. Kondensacinis ekonomaizeris leis naudingai panaudoti išeinančių dūmų temperatūrą iš biokuru kūrenamo katilo ir padidinti biokuru pagaminamos šilumos kiekį Panevėžio miesto katilinėje. Planuojamas pagaminti kondensacinio ekonomaizerio šilumos kiekis sudarys 13,6 tūkst. MWh, o tai reiškia, kad bus atsisakyta apie 1,6 mln. m³ gamtinių dujų. Įrengtas naujas kondensacinis ekonomaizeris padidins biokuro panaudojimo efektyvumą šilumos gamybai; sumažės kuro norma šilumos vienai megavatvalandei pagaminti, tai yra tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti bus sudeginama mažiau kuro, mažės ir teršalų kiekis į aplinką, anglies dvideginio tarša sumažės apie 3 tūkst. tonų.
 
2017 m. Pasvalio r. Narteikių katilinėje pradėtas eksploatuoti granulėmis kūrenamas naujas 0,15 MW galios vandens šildymo katilas.
 
2019 m. pabaigus projektą „Panevėžio RK-1 rekonstravimas“, katilinėje pradėtas eksploatuoti biokuru kūrenamas 8 MW galios vandens šildymo katilas ir 1,8 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Modernių įrenginių dėka įgyvendintos pastangos šilumą gaminti efektyviai, mažesnėmis kuro sąnaudomis bei tausojant aplinką. Bendra projekto vertė  – 3,3 mln. eurų, 1,47 mln. eurų skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, likusios lėšos  – AB „Panevėžio energija“.
 

2020 m. rekonstravus Pasvalio katilinę, pastatytas naujas 4 MW galios biokuro katilas generuos šilumą, o išmetamų dūmų temperatūra bus panaudojama papildomai šilumai gauti naujai įrengtame 1 MW galios kondensaciniame ekonomaizeryje. Gamtinių dujų naudojamos bus minimalus, jos liks kaip rezervinis kuras arba naudojamos šalčių metu, kada reikės didesnio šilumos poreikio nei įprastai. Bendra projekto vertė  – 1,582 mln. eurų, iki 50 proc. projekto vertės skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

2020 m. baigtas projektas „Panevėžio elektrinės katilinės rekonstravimas“. Katilinėje pastatytas 8 MW galios biokurą deginantis vandens šildymo katilas su 1,8 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, leidžiančiu panaudoti katilo išmetamų dūmų temperatūrą papildomam šilumos kiekiui gauti. Mažėjanti priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro mažins kuro sąnaudas, o kartu ir šilumos kainą visiems AB „Panevėžio energija“ šilumos vartotojams. Bendra projekto vertė  – 3,3 mln. eurų, iki 50 proc. projekto vertės skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
 

  
 
 

Automatizuotų katilinių įrengimas

Tai šiuolaikiškos, modernios, be prižiūrinčio personalo dirbančios katilinės. Rekonstravus Liūdynės (Panevėžio r.) ir Josvainių (Kėdainių r.) katilines, sumažėjo darbuotojų skaičius ir kuro, elektros, vandens sunaudojimas. Šilumos nuostoliai sumažėjo beveik du kartus. Įrengus vietines dujines katilines Panevėžyje Tinklų g., Janonio g., atsisakyta neracionaliai naudojamų didelio diametro šilumos tinklų.

2003 m., atsisakant operatyvinio personalo, automatizuotos Pajiešmenių ir Mikoliškio (Pasvalio r.) gyvenviečių katilinės.

2003 m. mažinant nuostolius garo tinkluose, įrengta vietinė dujinio kuro „Panevėžio duona“ katilinė.

2022 m. pastatyta 200 kW galios medienos granulių kuro mobili, automatizuoto darbo katilinė Kėdainių ŠTR.  Katilinė  tiekia šilumą Surviliškio gyvenvietės mokyklai.

 

Decentralizacija

Esant nuostolingam šilumos tiekimui Vainikų ir Kunionių (Kėdainių r.) gyvenvietėse, 1999 m. bendrovė priėmė sprendimą decentralizuoti šių gyvenviečių šilumos tiekimo sistemas.  

Nuo 2003–2004 m. šildymo sezono pradžios decentralizuotas neekonomiškas Pagirių ir Krakių (Kėdainių r.) gyvenviečių aprūpinimas šilumos energija.

Elektros energijos gamyba

2001 m. Panevėžio RK-1 įdiegtas kombinuotas elektros ir šilumos gamybos ciklas, siekiant efektyviau išnaudoti garo katilus bei mažinti šilumos energijos sąnaudas. Pastatyti du garo turbogeneratoriai, kurių bendra galia yra 2,5 MW. Katilinėje pagaminta elektra naudojama saviems poreikiams, o tai sumažina šilumos gamybos sąnaudas.

2008 m.  AB „Panevėžio energija baigė  įgyvendinti termofikacinės elektrinės (TE) statybos projektą. 35 MW galingumo TE per metus gali pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 220 GWh elektros energijos. Dujomis kūrenamos kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės bendras kuro panaudojimo efektyvumas energijos gamybai sudaro 86 proc.

2008–2016 m. Panevėžio elektrinėje gaminta elektros energija buvo superkama pagal LR Vyriausybė Energetikos ministerijos nustatomas remtinos elektros energijos apimtis, o kogeneracijos principu gauta šiluma buvo tiekiama miesto vartotojams. Iš elektros energijos pardavimų uždirbto pelno buvo mažinama šilumos kaina visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams.

LR Vyriausybei nutraukus iškastinio kuro elektrinių rėmimą, 2016-2017 m. elektrinė dirbo atviros rinkos sąlygomis, elektros energija buvo parduodama tik elektros energijos biržoje.

2018 m. Panevėžio elektrinė užtikrino šalies tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą (30 MW). 

2020 m. AB „Panevėžio energija“ teikė naują izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugą, siekiant užtikrinti pasirengimą izoliuotam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui avariniais atvejais iki sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.                                                                               

2021 m. Pušaloto gatvės katilinėje Panevėžyje įrengta 1500 kW šiluminės galios absorbcinio šilumos siurblio įranga gilesniam dūmų šilumos panaudojimui ir 150 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė be akumuliatorių. Įgyvendinus projektą „Absorbcinio šilumos siurblio ir saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas“, absorbciniu šilumos siurbliu iš išmetamų dūmų per metus bus atgaunama 10513 MWh šilumos, saulės fotovoltinės elektrinės planuojamas pagaminti elektros energijos kiekis per metus sudarys 120,95 MWh. Per projekto vertinamąjį laikotarpį (10 metų) planuojama 9287 tonomis sumažinti CO2 išmetimą. Projektui skirta iki 369667 eurų  subsidija iš Klimato kaitos programos lėšų. Projekto vertė 946231 eurų.  

Nuo 2023 m. eksploatuojama Panevėžio termofikacinė elektrinė atlieka elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugą, pagal kurią privalo nuolat būti pasiruošusi pradėti gaminti elektros energiją, kad būtų patenkintas šalies elektros poreikis, ir esant palankioms elektros energijos biržos supirkimo kainoms gamina elektros energiją  pardavimams „Nord Pool“ elektros biržoje. 

2023 m. Kėdainių, Rokiškio ir Zarasų katilinių teritorijose įrengtos trys 238 kW bendros galios saulės fotovoltinės elektrinės.

2023 m.  AB „Panevėžio energija“  Panevėžyje, Senamiesčio g. 113,  AB „Panevėžio energija“ teritorijoje  įrengta 249 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė, kuri pajungta į esamą vidinį bendrovės elektros tinklą. 

 


 

Atliekinės šilumos panaudojimas

1998 m. Kėdainiuose įgyvendintas projektas, dėl kurio AB „Lifosa“ gamybos procese išsiskirianti ir naudingai nepanaudojama šiluma buvo nukreipta į naujai sumontuotą įrangą ir šiuo metu naudojama miestui šildyti.

2013 m. pastatytos naujos šilumos trasos dėl Liepų katilinės Kėdainių mieste ir Vilainių gyvenvietės katilinių prijungimo prie Kėdainių miesto šilumos tiekimo sistemos. Kartu prijungtas ir naujas vartotojas – multifunkcinis kompleksas (Kėdainių sporto arena ). Kėdainių miesto Liepų katilinė ir Vilainių gyvenvietės katilinė, kūrenamos gamtinėmis dujomis, užgesintos. Sujungus šias trasas, nutiesus daugiau nei dviejų kilometrų ilgio vamzdynus, superkama atliekinė šiluma iš AB "Lifosa" vartotojams tiekiama centralizuotai iš Kėdainių miesto katilinės.

2023 m. liepos mėnesį sustabdyta AB„Lifosa“ veikla dėl karo Ukrainoje paskelbtų sankcijų. Iš įmonės perkamą atliekinės technologinės šilumos kiekį pakeitė šiluma, gaminama Kėdainių rajoninėje katilinėje. 

Kapitalinis vamzdynų remontas

Bendrovė kiekvienais metais priversta didinti šilumos tinklų remonto darbų apimtis, nes jau daugiau  kaip 100 km tinklų yra daugiau nei 25 metai. Šilumos nuostolių mažinimui didelę reikšmę turi kapitalinis vamzdynų remontas. Keičiant vamzdynus naujais su geresne šilumine izoliacija, klojant juos bekanalio paklojimo būdu, pailginamas jų eksploatavimo laikas, mažėja šilumos nuostoliai ir sąnaudos šilumos gamybai.


 

Modernizacija

Katilinių modernizavimas automatizuojant katilus palengvina personalo darbą ir garantuoja bendrovės nepriekaištingą šilumos tiekimo paslaugą.

Atlikta Panevėžio RK–1 garo katilo B25–15 GM valdymo priemonių rekonstrukcija padidino katilo darbo patikimumą, pagerino degimo kokybę, o tuo pačiu sumažino teršalų, išmetamų į atmosfrą, kiekį. Pastatytos dažnuminės pavaros pūtimo ir traukos ventiliatoriuose leido sutaupyti 20-30 proc. katilo sunaudojamos elektros energijos.

Atliktos Panevėžio RK–2 vandens katilų Nr.5 ir Nr.3 atliktos modernizacijos: pakeistos katilo valdymo priemones su didesniu automatizavimo laipsniu. Parinktas optimalus katilo degiklių skaičius bei degiklio rekonstrukcija užtikrina geresnę degimo kokybę, padidėja katilo naudingo veiksmo koeficientas, bei katilo darbo saugumas.

2004 m. Panevėžio RK-1 modernizuoti cheminio vandens valymo įrenginiai, panaudojant pažangias automatizuoto vandens cheminio ir mechaninio valymo technologijas.

2005 m. Panevėžio RK-1 sumontuotas naujas 16 MW galio vandens šildymo katilas.

2009 m. įgyvendinant efektyvaus kuro panaudojimo šilumos gamybai technines priemones, Panevėžio elektrinės katilinėje įvykdytos dvi rekonstrukcijos. Katilinėje pastatyti du nauji po 4 t/h garo katilai ir įrengta nauja cheminio vandens paruošimo sistema.

Pastaraisiais metais Panevėžio mieste garo poreikis smarkiai sumažėjo, jo tiekimas tapo nuostolingas. Garo katilai buvo didelio našumo ir techniškai nepritaikyti mažo garo kiekio gamybai. Katilai buvo skirti aprūpinti garu pramonės vartotojus mieste bei tenkinti katilinės savus poreikius. Šiuo metu  garo panaudojimas reikalingas katilinės saviems technologiniams poreikiams tenkinti, skysto kuro ūkio reikmėms, vandens paruošimo sistemos darbui, elektrinės paleidimo poreikiams tenkinti. Po atliktos rekonstrukcijos  sumažėjo kuro (gamtinių dujų) sąnaudos ir santyknai išmetamų į atmosferą teršalų kiekis.

Požeminiam geriamos kokybės vandeniui taupyti ir paviršinių vandens telkinių užterštumui mažinti Panevėžio elektrinės katilinėje sumontuota moderni vandens paruošimo šilumos gamybai ir termofikacinių tinklų papildymui sistema. Rekonstruoti senąją cheminio vandens valymo sistemą buvo būtina, nes Panevėžio elektrinės katilinės cheminio vandens paruošimo įrengimai nebeatitiko techninių ir ekonominių reikalavimų. Mažėjant karšto vandens naudojimui „atvira“ sistema Panevėžio mieste, esamas įrengimų našumas buvo per didelis,  todėl dirbant minimaliais apkrovimais jų eksploatacija buvo neekonomiška. Rekonstravus cheminį vandens paruošimą, sumažėjo vandens nuotekų kiekis į lietaus kanalizaciją, tuo  pačiu ir teršalų kiekis, išleidžiamas į miesto lietaus nuotekų tinklą. Pirminio vandens sunaudojimas  taip pat sumažėjo, taupoma šilumos energija, nebenaudojama kenksminga ir pavojinga cheminė medžiaga sieros rūgštis. Iki rekonstrukcijos per metus šios cheminės medžiagos buvo sunaudojama iki 10,0 t.
 
2020 m. AB „Panevėžio energija“ baigė vykdyti projektą, pastatant naują biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą Narteikių katilinėje Pasvalio rajone. Susidėvėjęs katilas pakeistas efektyviu 1 MW galios biokuro katilu. Investicijos į Narteikių katilinę sudarė  daugiau nei 254 tūkst. eurų, iš kurių beveik 96 tūkst. eurų sudaro Europos Sąjungos parama. 

2022 m. Kėdainių ŠTR Akademijos katilinėje pastatytas naujas dūmų filtravimo įrenginys, pagerinantis dūmų valymo kokybę. Sumontuoti išmetamų dūmų valymo filtrai mažins aplinkos oro taršą. Skaičiuojama, kad išmetamų kietųjų dalelių kiekis į aplinką sumažės 3,28 t. per metus. Projektui skirta 134,9 tūkst. eurų subsidija iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos lėšų. LAAIF programa aplinkos oro apsaugai yra skirta projektams, susijusiems su eksploatuojamų nuo 1 MW iki 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu. 

2023 m. Panevėžio elektrinės katilinėje išmontuotas susidėvėjęs vandens šildymo katilas, o vietoj jo įrengtas naujas dujomis kūrenamas 13 MW galios vandens šildymo katilas ir 2 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, pastatytas naujas kaminas. Pagal skaičiuojamą pagaminamą šilumos kiekį, naujas katilas galės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją – CO2 išmetimai sumažės 200 t per metus. Naujo katilo pastatymas prisidės prie klimato kaitos sumažinimo, įgyvendinant europines direktyvas dėl išmetamų pramoninių teršalų reikalavimų.

2023 m. atnaujinti Liūdynės (Panevėžio r.) ir Josvainių (Kėdainių r.) katilinėse esantys šilumos gamybos katilai - seni susidėvėję katilai pakeisti naujais, efektyvesniais, mažinančiais kuro sąnaudas bei aplinkos oro taršą. Josvainių katilinėje sumontuotas naujas 0,45 MW galios gamtinių dujų ir dyzelino kuro kondensacinis vandens šildymo katilas, Liūdynės katilinėje – 0,60 MW šiluminės galios vandens šildymo katilas.

                                                                                                               

 

 
 

 

 





Atnaujinta 2024-03-04 12:41:52